Saturday, February 25, 2017

Gediminaičių žūtis


EDUARDAS JUCHNEVIČIUS 

- Iš ciklo "Gediminaičių žūtis" - 

"Paliaubos su Ivanu Kalita" 
linoraižinys 1988


Jau 500 metų tęsiasi šita istorija.
Kai kurie istorijos pliūpsniai radosi Eduardo linograviūrose.

IVANAS KALITA - "smotriaščyj", "pachan" arba "vierchas", liaudyje pramintas "the money bag", reketuodavo apylinkes ir surinktą duoklės dalį priduodavo mongolams.

IVANAS KALITA 1327 m. dalyvavo Aukso ordos baudžiamajame žygyje preiš Tverę. Už tai gavo Kostromos kunigaikštystę ir teisę kontroliuoti Novgorodą. Po Suzdalės kunigaikščio Aleksandro mirties (1331) iš Aukso ordos gavo teisę valdyti Vladimiro kunigaikštystę. Praturtėjo rinkdamas duoklę iš rusų totorių naudai. Dėl to buvo pramintas Kalita – Pinigmaišiu, nes senojoje rusų kalboje žodis „kalita“ (tiurkų kilmės) reškė maišelį pinigams, piniginę.[1] Už tuos pinigus Ivanas I pirko kaimynines žemes. Metropolito Piotro padedamas Ivanas I centralizavo rusų žemes. Ivanas I pajungė savo įtakai Rostovo kunigaikštystę ir Novgorodą. Maskvos kremlių aptvėrė ąžuoline siena. Ivano I laikais buvo padėti pagrindai Maskvos galybei. Palaidotas Maskvoje, Arkangelo sobore.
Kas dar paminėta.
Kristupas Radvila Perkūnas.
Kunigaikštis, kilęs iš Gediminaičių Biržų Radvilų giminės, Mikalojaus Radvilos Rudojo ir Kotrynos Ivinskaitės iš Tomičių sūnus. Brolis Mikalojus Radvila.
Etmonas Radvila pasižymėjo kautynėse prie Velikyje Luki miestelio, vadovavo jo apgulčiai.
Dalyvavo Stepono Batoro žygyje prieš Pskovą ir pasižymėjo 4000 raitelių reidu per centrinę Rusiją, kad ta negalėtų sukaupti jėgų Pskovo apsiausčiai atremti. Nuo 1579 m. rugpjūčio 5 d. iki rugsėjo 22 d. jo kariuomenė nukeliavo 1400 km per Vitebską, Rževą, Staricą, kur buvo apsistojęs pats caras, per Toropecą ir Starą Rusą prie Ilmenio ežero, kelis kartus susikaudamas su rusais. Šis žygis į karybos istoriją įėjo „Radvilos reido“ pavadinimu. 1583 m. Infliantai įėjo į Abiejų Tautų Respublikos sudėtį kaip bendrai valdoma teritorija, jos valdytoju buvo paskirtas Vilniaus vyskupas Jurgis Radvila.






Thursday, November 10, 2016

Mary of Revelation

Mary of Revelation
linocut engraving
1992

Pencil drawings

MALONUS KLAUSYTOJAI
pencil drawing (ex-libris)

2005-08-19



PREKIJAS
pencil drawing
2005-08-19





SULINYS
pencil drawing
2002.03.16





AUGIJAUS ARKLIDZIU KIRKE
pencil drawing
96-III-24

Sunday, August 9, 2015

Friday, June 13, 2014

SPALVOTA GRAFIKA

EDUARDAS JUCHNEVIČIUS
Linoraižinys "Saulės mūšis 1236"
(Pozityvas iš negatyvo, spalvota grafika)

Saulės kuova ivīka 1236 m. siejės 22 d. terp žemaitiu ė kalavėjoutiu uordėnā. Mūšis ėvīka kažkortās šalėp Šiauliū miesta, pri Jauniūnu kaima. Žemaitē, vaduovaunami sava konėgaikštė Vīkinta, ožpoulė namuo grīžtontios, žemaitiu žemėsė prisėgruobosius vuokītius. Žemaitē siekmingā suduorojė kalavėjutius, nužodė anū magėstra Folkvina ė šventė pergalė.
Paskum šėta pralaimiejima Livuonėjės uordėns bova sojongts so Teutuonu uordėnu.

Battle of Saule
The Battle of Saule (GermanSchlacht von SchaulenLatvianSaules kaujaLithuanianSaulės mūšis or Šiaulių mūšis) was fought on September 22, 1236 between the Livonian Brothers of the Sword and pagan Samogitians. Between 48 and 60 knights were killed, including the Livonian Master, Volkwin. It was the earliest large-scale defeat suffered by the orders in Baltic lands.[1] The Sword-Brothers, the first Catholic military orderestablished in the Baltic lands, was soundly defeated and its remnants accepted incorporation into the Teutonic Order in 1237. The battle inspired rebellions among the CuroniansSemigalliansSeloniansOeselians, tribes previously conquered by the Sword-Brothers. Some thirty years' worth of conquests on the left bank of Daugava were lost.[2] To commemorate the battle, in 2000 the Lithuanian and Latvian parliaments declared September 22 to be the Day of Baltic Unity.[3]

Linoraižinys Iš ciklo "Gediminaičių žūtis", "Jonas Vaza", Linas 1988
(Pozityvas iš negatyvo, spalvota grafika)

Jonas Kazimieras Vaza (lenk. Jan II Kazimierz Waza1609 m. kovo 22 d. – 1672 m. gruodžio 16 d.) – Lenkijos karalius Jonas II Kazimieras ir Lietuvosdidysis kunigaikštis Jonas I Kazimieras (16481668 m.). Zigmanto Vazos sūnus.

John II Casimir (PolishJan II Kazimierz WazaGermanJohann II. Kasimir WasaLithuanianJonas Kazimieras Vaza (22 March 1609 – 16 December 1672) was King of Poland and Grand Duke of Lithuania[1] during the era of the Polish–Lithuanian Commonwealth, Duke of Opole in Upper Silesia, and titular King of Sweden 1648–1660. In Poland, he is known and commonly referred as Jan Kazimierz. His parents were Sigismund III Vasa (1566–1632) and Constance of Austria (1588–1631). His older brother, and predecessor on the throne, was Władysław IV Vasa. Related to the Habsburg rulers of theHoly Roman Empire he was the third and last monarch on the Polish throne from the House of Vasa. He was the last ruler of Polish–Lithuanian Commonwealth bearing a blood connection to the Jagiellon dynasty, through the female line.

Linoraižinys "Daiktų epigonas", Linas 1985
(Pozityvas iš negatyvo, spalvota grafika)

Linoraižinys "Kengūros žuvis", Linas 1983
(Pozityvas iš negatyvo, spalvota grafika)


Friday, June 6, 2014

Linoraižinio atspaudo procesas / Linocut printing process

Linoraižinys - Klišė
Close up on linocut
Foto: Vilmantas Dambrauskas







Atspaudo rezultatas
Print result
Foto: Vilmantas Dambrauskas


Monday, September 16, 2013

TAPYBA

1990-2000

1997





 1995



 1991





 1990




80-90


 1986


1984


 1983










 1982









70 - 80

1980









1979



1977














1976


1971




1970